- žvavus
- žvavùs, -ì adj. (4) Bsg, Gdl, Mrk, Mtl žr. žvabus: Toj vaikas žvavì jau nubudus Pv. Žvavì mergaitė Gs. Toks žvavùs vaikesas buvo ir išvirto į amžiną pijoką Pvn. Bernaičiai žvavesnì, jiej mušas pešas Dg. Užsikėlęs jis dar žvavèsnis, linksmesnis Ūd. Jis kab ižgėręs būna, tai tada žvaviáusias Rdš. Tavo patsai yr žvavesnis IM1858,44. Žvavì karvė eina galvą iškėlus Rdš. | Jo (driežo) galva paplokščia, su dviem žvaviom akimi rš. ║ Žvavus mokinys – akylas, sumanus rš(Knt). žvaviaĩ adv. Mtl.
Dictionary of the Lithuanian Language.